Text

Išaušo rytas. Praeitis. Po mišką braidžioja žmogus.
Jisai medžioja ten žvėris Ir renka uogas, ir grybus.
Nieks negadina oro čia, O maistas šviežias ir gardus,
Net pranašai nežino kad, Sintetika rytoj jau bus.

Išaušo rytas. Dabartis. Ir dūmai graužia mums akis.
Susėdę chemikai po tris, Tuoj LSD mums padalins.
Mums nusibodo lašiniai, Agrastai, bulvės, obuoliai.
Sausainių pirksim ir YUPI, Nes iš toli jie parvežti.

Išaušo rytas. Ateitis. Mašinos skraido kaip kine.
Nei blogio nėr, nei gėrio nėr - Visi gyvena lyg sapne.
Galvojat, žmonės, taip geriau, Verčiau paklauskite manęs:
“Kodėl gi ši graži daina turėjo pasibaigt ne?”