Text

 A G / D C / E D

Gyveno sau pelytė, plonom mažom kojytėm
Po gryčią ji bėgiojo ir mėgo viską graužt
Tenai gyveno ponas, toks storas kaip balionas
Žalia jo uniforma kabojo ant vinies
 
Pelytė vogė maistą, o senis pyko baisiai
Pridėjo jis daug spąstų namie aplink visur
Galvojo, kad išgaudys prakeiktas namo peles
Išmes jas į šiukšlyną ir bus namie gražu

Štai vienąkart pelytė, pamatė kąsnį spąstuos
Ir puolė graužti jį ir tempti į namus
Kiek tempė, kiek netempė, bet spąstai kartu tempės
Ir prie kaimyno lovos tušti paliko jie

Iš ryto šeimininkas iš lovos koją kėlė
Bet štai ją kad sugėlė ir kad užriks dejuot
Ant piršto pasimovusius jis spąstus tuos pamatė
Kuriuos padėjo vakar sugauti ne save

Spąstai pelėms, spąstai pelėms, spąstai žmonėms. Pelės. Atsargiai!